Tai visų pirma susijusi su reaktoriaus darbine temperatūra ir slėgiu. Temperatūra yra jautrus veiksnys, turintis įtakos reakcijos procesui; todėl norint užtikrinti, kad reakcija vyktų optimaliomis sąlygomis, reikia pasirinkti tinkamą darbo temperatūrą arba temperatūrų seką. Pavyzdžiui, grįžtamoms egzoterminėms reakcijoms, norint subalansuoti reakcijos greitį ir pusiausvyros konversiją, reikia naudoti aukštos{2}}tada-žemos temperatūros seką (žr. „Cheminė pusiausvyra“).
Reaktoriai gali veikti esant atmosferos slėgiui, suslėgtam slėgiui arba neigiamam slėgiui (vakuumui). Slėginiai reaktoriai dažniausiai naudojami reakcijoms, kuriose dalyvauja dujos. Padidinus darbinį slėgį, pagreitėja dujų{2}fazės reakcijos. Jei vyksta grįžtamosios dujų-fazės reakcijos, kurių bendras molinis skaičius mažėja, tai gali pagerinti pusiausvyros konversijos greitį, pvz., amoniako sintezę ir metanolio sintezę. Padidinus darbinį slėgį, gali padidėti ir dujų tirpumas skysčiuose; todėl daugelyje dujinės-skystosios fazės ir dujinės-skystosios-kietosios fazės reakcijos procesų naudojamas slėgis, siekiant padidinti reakcijos greitį, pvz., p-ksileno oksidacija.
